Sudden realisation

DSC_0310

 

You jump – I jump, remember?

 

Truputis sąmonės srauto.

Jausmas, kai esi uždaryta savo pačios pasąmonės kalėjime.

Jausmas, kai mėgini kažką keisti, bet kiekvienas kitoks žingsnis graužia iš vidaus, lyg kažkas norėtų užsklęsti ką tik prasivėrusią moliusko kriauklę ir nieko neįleisti į vidų, atsiriboti nuo bet kokio išorinio kontakto ir garsų.

Nuo visko, kas dedasi išorėje.

Juokinga, kai pagalvoji. Niekas ir niekad negali ir negalės suprasti, kaip jaučiasi kitas žmogus. Mes kiekvienas turime savo įsitikinimų, patirčių. išgyvenimų, norų ir nuogąstavimų filtrus, per kuriuos “košiame” kiekvieną situaciją ir kiekvieną išgyvenimą. Ironiška, tačiau, mėgindami ką nors paguosti, visuomet ištariame žodžius: “Puikiai suprantu, kaip tu jautiesi”.

Nė velnio.

Lygiai taip pat tu niekad negali sužinoti, kas dedasi kito žmogaus galvoje. Kiek jis nuoširdus. Kiek jis iš tiesų pasako. Net gerai pažinus žmogų, išlieka kertelių, į kurias neįsileidžiama nieko. Minčių, kurioms nelemta išvysti saulės šviesą. Sprendimų, kuriuos verčiau pasilaikyti sau.

Bet kai tos nežinomos ir visuomenės akims neskirtos kertelės pradeda plėstis, imti viršų, jos pradeda naikinti žmogų iš vidaus.

Tu negali visko užblokuoti. Užsidėti kaukę ir gyventi toliau. Kada nors viskas vis tiek išsiverš. Anksčiau ar vėliau. Nukentės žmonės. Arba nukentėsi tu.

Man kažkada pasakė: “Tu tokia… tamsi”

Žmogau mielas, tu nė nenutuoki…

Norisi užsiklijuoti ant nugaros užrašą: atsargiai, pirokinetikė – padegs kai mažiausiai tikėsies.

That’d be fun

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s