One step ahead

DSC_0639fg

Sakoma, kad kai žmogus yra arti mirties, gyvenimas pralekia pro akis lyg kino filmas, per keletą milisekundžių.

Ką galiu pasakyt. Nė velnio.

 

Tu tiesiog supranti, ką darai ne taip. Arba supratimas ateina per vėlai. Bet anksčiau ar vėliau vis tiek ateina. Supranti, kaip verti kentėti sau artimus žmones. Supranti, kad viskas, kas nutiko iki šiol ar dar nutiks, nėra lemtis. Tai yra kvaili, neapgalvoti, nepasverti tavo sprendimai, darantys įtaką visam likusiam gyvenimui. Arba, per laimingą atsitiktinumą, nedarantys. Supranti, kad gyveni kaip paskutinis šunsnukis, nesiskaitydamas su nieko ir sakydamas “Naudokis proga, kol jaunystė nepraėjo!”

Tai ne gyvenimas

Tai lipimas per kitų galvas, suknistas egoizmo protrūkis.

Gaila, kad reikėjo labai skaudžių pamokų, kad tai suprasčiau. Žinoma, visada galėjo būti ir skaudžiau.

Ilgai netempsiu. Neklydinėsiu, kokie mes visi egoistai ir nesiskaitantys su pasauliu. Nenagrinėsiu, kokia sugedusi visuomenė.

Sugedęs esame kiekvienas, iš vidaus.

Tik reikia laiko, kad tai pastebėtume ir sustabdytume. Kai kurie to sustabdyti nesugeba visą gyvenimą. O kai kurie tai pastebi jau nuo vaikystės.

 

Jeigu Tu dabar skaitai šį mano neapykantos sau kupiną postą, atsiprašau Tavęs. Atsiprašau visų, kam užnuodijau per visą šį laiką. Su kuriais nesiskaičiau. Kam pasirodžiau arogantiška, nesukalbama, visažinė, valdinga ir kvailai egoistiška. Atsiprašau kiekvieno, kurio nespėjau apkabinti. Atsiprašau kiekvieno, kurį kada nors įžeidžiau. Kuriam sudrumsčiau gyvenimo spalvas tiesiog pasakydama tai, ką galvoju, per grubiai ir visaišmanančiu tonu.

Lyg būčiau suknistas dievas.

Taip, aš geriau būsiu pikčiausias dievo priešas, nei niekas. Tačiau gyventi reikia ne lipant per kitų žmonių galvas ir gerus norus, o pasitelkiant juos ir vedantis šalia.

Kas pamatys visa tai, galbūt susimąstys, ką gero padarė savo tėvams, kiek kartų jiems padėkojo, savo draugams, kiek kartų juos apkabino, atleido ir atsiprašė savo artimųjų…

Gyveni taip, kaip pats pasirenki.

Kodėl dėl tavo suknistų klaidų turi kentėti kiti?

Ir kodėl tu turėtum naudotis proga gyventi, kai ji tau neturėjo būti suteikta…

Rodos, žinau, kodėl niekad nemąsčiau apie savo ateitį.

 

Reklama

2 mintys apie “One step ahead

  1. Atgalinė nuoroda: One step ahead | الف ليلة و ليلة | Tūkstantis ir viena naktis

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s