Homo homini lupus est

6885383_700b.jpg  500×472

J. Aputis yra pasakęs: žmogų reikia pažinti ir suprasti žaibiškai, per akimirką, kol jis neužsidėjo kaukės ir kol nepradėjo apsimetinėti.

Aš manau taip pat. Bet šitai padaryti yra beprotiškai sunku – juk kiekviena detalė, galvos krustelėjimas, žvilgsnis, net šyptelėjimas gali išduoti labai daug apie kiekvieną iš mūsų.

Neišsiplėsiu ties šiuo teiginiu – apie tai galima prisiskaityti bet kurioje knygoje apie kūno kalbą…

Pasakysiu truputį kitaip.

Aš manau, kad, norint pažinti žmogų, reikia jį pažinti 5 skirtingose situacijose. Na, ne tokiose ir skirtingose – tiesiog kasdieniškose, tačiau tokiose, kuriose kiekvienas iš mūsų noromis ar ne noromis elgiasi skirtingai.

1. Namuose

Namai yra saugi vieta, kur visuomet galime sugrįžti, kur jaučiamės nevaldomi ir kur mums niekas nieko negali padaryti – namai yra mūsų tvirtovė. Namuose mes elgiamės kitaip, nei kur kitur. Namuose mūsų tyko tėvai, iš tikrųjų, tyko, nes jie visuomet randa prie ko prisikabinti. Namuose mes esame savo tvirtovės šeimininkai. Svarbu pažinti žmogų, kaip jis elgiasi namuose, nes pamatai, koks jis tampa, kai virsta šeimininku.

2. Mokykloje

Mokykloje retas kuris žmogus jaučiasi patogiai, saugiai ir gali atsipalaiduoti. Būtent todėl, svarbu pamatyti žmogų, koks jis yra suvaržytoje aplinkoje. Taip pat mokykloje atsiskleidžia tai, kiek pagarbos, kiek savigarbos ir kiek elgesio ypatybių šiame žmoguje yra.

3.  Stovykloje

Na, nebūtinai stovykloje. Tiesiog ten, kur nemažai nepažįstamų žmonių, daug galimybių užmegzti naujus ryšius ir ten, kur viskas priklauso nuo mūsų pačių. Būtent čia žmogus gali būti toks, koks nori būti – gali arba užsimesti norimą kaukę, arba atsiverti. Priežastis – dažniausiai nei vieno iš ten sutiktų žmonių niekad gyvenime daugiau nepamatysi. Tad kodėl nepabandžius?

4. Su draugais

Su draugais esame beprotiškiausioje savo formoje. Na, čia daug, manau, aiškinti nereikia 😀

5. Dviese

Šį variantą pasirinkau paskutinį, nes būtent čia atsiskleidžia, kiek patogiai žmogus jaučiasi šalia tavęs ir kiek leidžia save pažinti. Taip pat galima labai lengvai suprasti, kiek skiriasi bendravimas akis į akį nuo bendravimo “viešumoje”. Ir ne tik. Esant akis į akį galima daug daugiau sužinoti ne tik apie žmogų, bet ir apie patį save- kaip sugebėsi išpešti iš žmogaus tai, ką nori sužinoti, kiek sugebėsi pamatyti ir suprasti. Žinoma, ne visi atsiveria, būdami su vienu žmogumi. Labai svarbu atskirti norą pasirodyti geresniu, nei yra ir tikrąjį žmogaus būdą. Tai yra pats sudėtingiausias dalykas.

 

Galbūt apie šiuos variantus yra kažkur parašyta, aš tikrai nežinau. Tai sugalvojau po kelių “nusisekusių” pažinčių su labai skirtingais žmonėmis. Yra daugybė būdų išbandyti naują pažįstamą. Bet kam persistengti?

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s