Something undiscovered

Hm, seniai nebuvau sugalvojusi, apie ką  galėčiau taip nuoširdžiai parašyti.

Kažkas keisto nutiko vakar , kai tiesiog sėdėjau ant palangės savo kambary, blėstant vakaro sutemoms, kai vos beįskaičiau akordus iš sąsiuvinio.

Taip, sėdėjau ant palangės ir grojau gitara.

Gerai, kad šioje pusėje nėra kaimynų, nes langas buvo pravertas iki galo 😀

Ir tada supratau.

Kai darome tai, kas mums patinka, tai, kas sklinda mums iš širdies, mes jau nebeesame tokie patys. Mes tampame geresniais.

Tai savotiška transo būsena, kai tau niekas aplinkui nebesvarbu ir tu net nebepastebi nieko, ir nesistengi pastebėti.

Pajutau tik, kai nubudau lyg iš miego, arba kai dieną užsigalvoji ir nieko aplink save nebematai.

Kai groju, aš girdžiu muziką. Ne tai, ką dainuoju (galbūt dainuoju klaikiai, bet ką jau čia padarysi :D) , o tai, ką jaučiu. Muzikos nereikia tik klausyti, ją reikia jausti,

Galbūt atrodo, kad muzika padeda užsimiršti.

Galiu taip manantiems laisvai atsakyti: NĖ BUM BUM 😀

Muzika padeda plaukti mintims sava vaga, taip, lyg nešamoms sraunios upės po liūčių. Bet tai nepadeda užsimiršti, niekad.

Bet padeda padaryti išvadą iš viso to, kas tuo metu slegia.

Bet kuri muzika, bet kada, bet kur ir bet kokioje situacijoje.

*

Ir dar. Supratau, kad esu beprotė. Visiška ir nereali. Ir man gyventi gera 😀

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s