До встречи

ššš…
Tyliai sugrįžau. Tyliai vėl įsibroviau į pilką kasdienybę.

Bet aš nebe tokia pati, kokia buvau.

Aš stipresnė.

Įgijau patirties tiek, kiek kiti nepatiria per 10 metų.

Nes tos 10 dienų ir truko tiek.

10 dienų pakanka permatyti žmones,

sugriauti arba patvirtinti stereotipus bei nuomones,

užtenka suprasti, kad reikia tausoti tai, kas brangu.

Atrodo- kas čia.

Paprasta stovyklėlė.

Šiek tiek pakarinta, disciplinuota.

Bet patirtis ir mokymasis atsiranda esant stresinėms situacijoms.

Vat streso buvo visas 10 dienų-

kas valandą,

kas minutę,

net miegant,

svajojant,

valgant.

Ką jau kalbėti apie bendravimą.

Bet tik dabar supratau, ką man reiškia žmonės,

kuriems galėjau papasakoti tai,

ką tuomet jaučiau,

ką galvojau,

kad galėjau išdėti į šuns dienas jiems viską,

kad jie nepyko dėl mano visiškai suknistos nuotaikos,

kad jie suprato.

Ir taip gera,

po ilgos dienos pridėjus telefoną prie ausies,

išgirsti 2 tokius paprastus žodžius:

“Pasiilgau tavęs“.

Ir kaip juos gera ištarti.

Nes būtent juose slypi ta stiprybė, tas užsidegimas,

kuris ir padėjo išgyventi

vieną sunkiausių psichologinių momentų.

Ačiū už tai.

Bet juk ne viskas buvo taip blogai.

Buvo nerealių akimirkų.

Sutikau nerealių žmonių.

Susiradau draugų, kurių pasiilgsiu.

Su kuriais, duok Dieve, susitiksim tik labai

labai atsitiktinai

ir labai

labai ilgai nesimatysim.

Bet viskas išliks.

Tai mes žinome.

Nes užteko 1 sekundės,

kad tai suprastume.

Нескажу „Bye“.
Hет.
До встречи.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s