Romos “olimpas”

Žadėjau sugrįžti su senovės romėnų dievybių olimpu.

Taigi, štai ir aš!

Ir štai ilgai lauktos dievybės.

So, lets get this started.

Abeona-deivė, globojusi vaikus, kai jie pirmą kartą palikdavo namus, saugodavo jų pirmuosius žingsnius. Ji siejama su deive Adeoma, kuri lydėdavusi vaikus atgal į tėvų namus. Žodžio pradžia „ab-“ reiškia „iš“, o „ad-“ – „į“. Šios dvi dievybės yra Romos di indigetes („vietiniai dievai“), abstrakčios dievybės, kurios sinkretizmo keliu paplito įvairiose kitų kultūrų mitologijose.

Abudantija-sėkmės, pertekliaus ir gerovės deivė. Jos simbolisKornukopija („Gausybės ragas“). Iš Kornukopijos Abudantija imdavo maistą ir pinigus. Romėnams užkariavus prancūzus, tautosakoje išliko kaip Ponia Hobundė.

Afrikas–  pietvakarių vėjo personifikacija. Pagal jį pavadintas Afrikos žemynas, kadangi jis yra į pietus nuo Italijos.

Aka Larencijajavų deivė ir piemens Faustulo žmona, Romulo ir Remožindyvė, dvylikos sūnų motina.

Pagal vieną mitą ji buvo hetera, kurią Herkulis laimėjo lošdamas kauliukais. Praleidęs naktį su Aka Larencija Herkulis ją atidavė pirmam sutiktam žmogui gatvėje, tuo metu gatve ėjusiam etruskiečiui turtuoliui Tarutijui. Kai Tarutijus mirė, Aka Larencija paveldėtą turtą paskyrė romėnų tautai todėl romėnai ją garbino kaip geradarę. Jos garbei gruodžio 23 dieną yra švenčiamos Larencijos.

Pagal kitą versiją Aka Larencija buvo javų deivė ir piemens Faustulo žmona, išauginusi Romulą ir Remą. Su juo susilaukė 12 sūnų, tačiau, vienam mirus, Romulas užėmė jo vietą. Su kitais vienuolika įkūrė Arvelio žynių kolegiją.

Pagal tradiciją Romulo ir Remo žindyvė buvo vilkė. Pagal vieną amoralią Larencijos versiją, ji buvo lupa kurtizanė, lupa paraidžiui reiškia „ji – vilkė“.

Identifikuojama su Larunda, Mana Genita ir Muta

Aurora–  aušros deivė.

Graikų mitologijoje Aurorą atitinka – deivė Eos. Vardas kildinamas iš žodžio aura, kuris pažodžiui reikštų „priešaušrio vėjelis“.

Lietuvių mitologijoje artimiausias atitikmuo yra dievaitė Aušra.

Averunkas-nereikšmingas antipatijos dievas. Tikėta, kad jis padeda atbaidyti dideles nelaimes, atneša sėkmę. Pagal kitus šaltinius minimas kaip naujagimių dievas.

Belona-   karo deivė. Deivės kultas buvo paplitęs tarp karių. Identifikuojama su graikų mitologijos deive Enio, kildinama iš etruskų mitologijos. Deivė lydėdavo karo dievą Marsą. Minima kaip Marso duktė, kitur rečiau kaip žmona. Turėjo šventyklą ant Kapitolijaus, kuri buvo pastatyta 296 m. pr. m. e., sudegė 48 m. e. metais. Joje deivė buvo pavaizduota mūšyje, sviedžianti ietį į priešą. Jos šventė buvo švenčiama birželio 3 d. Belonos simbolis – kardas. Buvo vaizduojama su šalmu, laikanti ietį ir deglą.

Bona Dea-viena iš deivių motinų, kurios vardas yra tabu. Pamaldos jos garbei vykdavo gegužės mėnesį šventykloje Aventino kalvoje, gruodžio mėnesį – aukščiausioj magistrato namuose. Magistrato žmona aukodavo deivei visos tautos vardu. Pamaldose dalyvaudavo vestalės ir ištekėjusios moterys; vyrams dalyvauti buvo draudžiama. Bona Dea identifikuota su Fauno dukterimi, su Motina Žeme, Junona, Hekate, Ope. Ji siejama su mišku, augmenija, ypač vaistiniais augalais, magija. Bona Dea kultas buvo labiausiai paplitęs tarp žemesniųjų luomų atstovų, iš kurių dažnai būdavo kilę jos tarnautojai – ministrai ir magistrai. Kartais deivė budavo siejama miškų ir laukų dievu Silvanu. Jai skirtos giraitės, šventyklos su ugniakurais, veidrodžiai, buvę deivės burtų įrankiais. Bona Dea vaizduojama su gausybės ragu ir gyvatėmis.

Bubona-arklių ir galvijų deivė. Identifikuojama su galų deive Epona. Eponos kultą perėmė romėnų armijos kariai, ir ši tapo Bubona.

Cerera- derlingumo deivė. Graikų mitologijoje jos atitikmuo – deivė Demetra. Cerera yraSaturno ir Opės (Rėjos) dukra. Jupiterio žmona ir sesuo, Proserpinos motina nuo Jupiterio, taip pat JunonosVestos,Neptūno ir Plutono sesuo. Ji buvo Sicilijos miesto globėja.

Cerera buvo chtoniška, žemės augimo galios, javų augimo, brandos, požemio pasaulio deivė. Ji galėjo užtraukti beprotybę, tačiau taip pat buvo motiniškos meilės ir santuokos deivė. Manoma, kad romėnai deivės kultą perėmė iš graikų 496 m. pr. m. e., kai buvo kilęs didelis badmetis.

Gegužės mėnesį moterys švesdavo Ambarvaliją, atlikdavo slaptus ritualus. Romoje ant Aventino kalvos buvo Cereros šventykla. Pagrindinė šventė Cerialijos (Cereros žaidynės) švenčiamos nuo balandžio 12 d. iki balandžio 19 d., net nuo III a. pr. m. e. Cereros kultas buvo daugiausia siejamas su plebėjų luomu, kuris valdė javų prekybą.

Mene vaizduojama su skeptru, vaisių ir gėlių pintine, kviečių vainiku.

Diana-

medžioklės ir augmenijos deivė, gimdyvių globėja, mėnulio įsikūnijimas. Jupiterio irLatonos duktė, Apolono sesuo. Gimė Delo saloje. Atitinka graikų Artemidę.

Diana buvo skaisti medžioklės deivė, siejama su žvėrimis ir miškais. Jai buvo ypač šventos ąžuolų giraitės. Buvo garbinama dėl savo tvirtybės, atletiškos gracijos, grožio ir medžiojimo įgūdžių. Ji sudarė trejybę kartu su Egerija, vandens nimfa, kuri buvo jos padėjėja, ir Virbijumi, miškų dievu.

Diana buvo garbinama šventykloje ant Aventino kalvos ir Efeso mieste, kur buvo Dianos/Artemidės šventykla. Ją ypatingai gerbė žemiausi visuomenės sluoksniai ir vergai. Dianos šventyklos suteikdavo prieglobstį vergamas. Jai skirta šventė buvo rugpjūčio 13 d.

Vėlesniais laikais Diana išliko svarbia figūra. Masonai ją laikė vaizduotės, jautrumo, menininkų kūrybinio beprotiškumo simboliu. Manoma, kad Diana yra originalioji matriarchalinių bendruomenių motina deivė, ir dabartiniais laikais garbinamaDianic Wicca religijos tikinčiųjų.

Eventas Bonas- žemdirbystės ir komercijos pasisekimo dievas. Jis užtikrino gerą pelną ir derlių. Vaizduojamas labai panašiai į graikų didvyrį Triptolemą. Pavaizduotas ant monetų maždaug 700 metų po Romos įkūrimo. Buvo imperijos monetų standartiniu atvaizdu nuo Galbos iki Galieno valdymo. Taip pat buvo atvaizduotas ant gemų ir bronzinių dirbinių.

Faunas– graikų Pano atitikmuo, viena iš seniausių romėnų dievybių. Tai laukų, miškų, ganyklų, gyvulių dievas. Būta vaizdinių ir apie įvairius, ir apie vieną Fauną. Jį atitinka mot. giminės dievybė FaunaFatuja, kurią imta laikyti Fauno dukterimi. Vėliau jį tapo žinoma Bona Dea vardu. Fauno pranašystės, kurias dažniausiai sužinodavo per sapnus aba iš medžių ošimo, buvo Saturno metrinės formos.

Fauną ir Piką buvos pagrobęs Numa, jam Faunas atskleidė, kaip išvengti Jupiterio žaibo. Faunas buvo laikomas klastinga dvasia, vagiančia vaikus, užtraukiančia ligas, sukeliančia košmarus. Kaip Inujas arba Inkubas Faunas poruodavosi su gyvūnais, suvedžiodavo moteris.

Fauno kulto vieta buvo Palatino kalno ola Luperkala (lot. lupus – “vilkas”). Žyniai vadinti luperkais. Per Luperkalijų šventes (vasario 15 d.) luperkai aukodavo Faunui šunį ir ožį. Luperkalijos buvo skaistinimo ir vaisingumo šventė. Ji buvo švesta ir tam, kad nugintų vilkus nuo kaimenių. Kaip bandų ir kaimo gyvenimo užtarėją Fauną itin garbino žemdirbiai. Jis buvo laikomas vienu iš Laurentos valdovų, Piko sūnumi ir Latino tėvu.

Febrė– deivė, kuri saugojo žmones nuo maliarijos ir karščiavimo. Yra žinoma, kad Febrė turėjo tris šventyklas senovės Romoje, viena iš jų buvo tarp Palatino ir Velabrumo. Deivei Palantino kalnas buvo šventa vieta, kur jai nešdavo vaistus, kuriais gydydavo ligonius. Manoma, kad galėjo būti kilusi iš etruskų dievo Febro kulto.

Fama- apibūdinama kaip „ta, kuri inicijuoja tolesnį bendravimą“. Graikų atitikmuo- Femė arba Osa- šlovės, gandų ir paskalų personifikacija.

Feronija– vergų laisvės, laukų, miškų, vaistažolių požemio pasaulio deivė. Jai buvo šventi miškai ir fontanai. Pagrindinė kulto vieta Kapena, netoli Soraktės kalno, ir Teracina, kur ji turėjo šventyklą Campus Martius vietovėje Romoje. Feronija buvo garbinama kaip Jupiterio žmona, identifikuojama suJunona. Buvo tikima, kad tie vergai, kurie atsisės jos šventykloje ant šventojo akmens taps laisvi. Jos garbei lapkričio 15 d. vyko šventė. Feronija taip pat buvo kelionių, vandens ir ugnies deivė. Turėjo sūnų Herulą, pagal kitą versiją Feronijos sūnus buvo Erilio Prenestės valdovas.

Fidėja– ištikimybės deivė. Jai skirta šventykla buvo Kapitolijuje, kur Romos senatas sudarinėjo sutartis su užsienio valstybėmis, Fides saugojo jas. Taip pat buvo garbinama kaip Fides Publica Populi Romani („lojalumas Romos valstybei“).

Flora – javų, gėlių ir pavasario deivė. Vėjo dievo Favonijaus žmona. Ji buvo viena iš keleto romėnų derlingumo deivių, tačiau didžiausia reikšmę įgaudavo pavasarį. Jos garbei skirta šventė Floralija, kuri vykdavo balandį arba ankstyvą gegužę. Floralijos metu buvo švenčiamas gamtos atsinaujinimo ciklas, buvo daug geriama ir šokama. Jos atitikmuo graikų mitologijoje deivė Chloridė (Chloris). Vardas kilo nuo žodžio žiedas flōs.

Fontas– nimfos Juturnos ir dievo Jano sūnus. Jis buvo šaltinių ir šulinių dievas.

Per Fontui skirtas šventes Fantalijas, kurios švenčiamos spalio 13, gėles mesdavo į šaltinius ir jomis puošdavo šulinius. Fonto kultas buvo plačiai paplitęs tarp amatininkų ir vergų.

Fortūna- 

sėkmės, likimo ir atsitiktinumo deivė. Iš pradžių Fortūna buvo derliaus, vaisingumo ir motinystės deivė, klasikinio periodo metu identifikuota su graikų deive Tiche.

Fortūnos kultą įsteigė Servijus Tulijus. Turėjo vieną šventyklą Forum Boarium vietovėje, kitą skirta Romos žmonių Fortūnai (Fortuna Populi Romani) ant Kvirinalio. Praneste buvo Fortūnos orakulas, kur mažas berniukas atsitiktinai traukdavo ąžuolo šakele, ant jos būdavo aprašytas žmogaus likimas.

Vaizduojama stovinti, beveik neapsirengusi arba su prašmatniais drabužiais, laikanti kornukopiją. Kartais vaizduojama su sparnais, su raiščiu ant akių pan. kaip Temidė. Jos simboliai kornukopija, jūr. vairas (vad. Fortūnos ratu), kamuolis.

Hekatė– nakties sapnų ir stebuklų deivė, Perso ir Asterijos duktė.

Homero „Iliadoje“ visus vaiduoklius ir pabaisas valdo deivė Hekatė, turinti tris kūnus ir tris galvas. Tamsią naktį klaidžioja ji su visa savo baisinga palyda keliais ir palei kapus, apsupta Stikso šunų. Ji siunčia į žemę siaubus bei sunkius sapnus ir žudo žmones. Hekatė būna kviečiama pagalbininke buriant, tačiau ji yra vienintelė pagalbininkė prieš burtus tiems, kurie ją garbina ir aukoja jai šunis.

Hermanubis – dievas apjungiantis graikų dievą Hermį ir egiptiečių dievą Anubį. Buvo populiarus romėnų valdymo periodu. Vaizduojamas žmogaus kūnu ir šakalo galva, atstovavo egiptiečių dvasininkiją. Buvo Neftidės ir Ozyrio sūnus.

Hersilija (lot. Hersilia) – mitinio Romos įkūrėjo Romulo žmona, sabinė. Tapusi Romulo žmona įkalbėjo sabinus sudaryti taiką su romėnais. Po vyro mirties sudievinta, kaip ir pats Romulas. Identifikuojama su Kvirino žmona Hora.

Virbijus (Hipolitas) – menkas dievas, minimas kaip Dianos mylimasis. Identifikuojamas su prisikėlusiu Hipolitu

Honoras– kilnumo, garbės ir teisingumo dievas. Senovės Romoje jis turėjo keletą šventyklų. Mene vaizduojamas kaip jaunas karys, laikantis ietį ir kornukopiją.

Janas– vartų, durų, pradžios ir pabaigos dievas. Su pirmąja žmona Kamesė (Camese) susilaukė daug vaikų: tarp jų ir dievo Tiberino. Su vėlesniąja žmona Juturna susilaukė Fonto. Janas turėjo ir trečią žmonąJana.

Junona– Jupiterio žmona, dievų motina ir karalienė. Ji buvo santuokos, motinystės, moterų ir vaisingumo deivė. Kaip vaisingumo deivė, Junona buvo siejama su Faunu. Graikų mitologijoje Junonos atitikmuo – deivė HeraDzeuso žmona.

Epitetai:

  • Junona Regina („karalienė“), kaip dievų karalienė;
  • Junona Moneta („patarėja“ ar „perspėjančioji“), saugodavo Romos imperijos finansus. Jos šventykloje buvo kalami pinigai;
  • Junona Lucina („šviesioji“), vaikų lydėtoja į šviesą, padėdavo gimdyvėms;
  • Junona Sospita („gelbėtoja“);
  • Junona Rumina („žindyvė“);
  • Junona Osipaga („būsimo vaiko skeleto formuotoja“);
  • Junona Fulgura („žaibasvaidė“);
  • Junona Populona ir Kuretidė buvo karingosios Junonos „versijos“, kurios buvo vaizduojamos karo vežime, įsisupusios į ožkos kailį, ginkluotos kalaviju ir skydu. Šis karingasis deivės aspektas buvo asimiliuotas iš graikų deivės Atėnės.
  • Junona Kuretidė;
  • Junona Kalendarija, ji buvo pirmosios mėnesio dienos deivė.
Jupiteris– dangaus, dienos šviesos, audros dievas. Vyriausias panteono dievas, Romos imperijos globėjas. Jupiterio atitikmuo graikų mitologijoje – Dzeusas. Daugiausia vadinamas Jupiteriu Optimu Maksimu (Jupiter Optimus Maximus), kas reiškia Jupiteris aukščiausias ir didingiausias. Vardas kildinamas iš Jove ir pater („tėvas“).Romėnų dievo Jupiterio vardu pavadintas didžiausia Saulės sistemos planeta.Epitetai:

  • Jupiter Caelestis („dangiškas“);
  • Jupiter Fulgurator („iš žaibo“);
  • Jupiter Latarius („lotynų dievas“)
  • Jupiter Lucetius („iš šviesos“)
  • Jupiter Pluvius („lietaus siuntėjas“)
  • Jupiter Stator („stovintis“)
  • Jupiter Terminus arba Jupiter Terminalus („sienų gynėjas“).
  • Jupiter Tonans („griausmavaldis“)
  • Jupiter Victor (vedė romėnų armijas į pergales)
  • Jupiter Summanus („naktinio griausmo siuntėjas“)
  • Jupiter Feretrius („nunešantis šalin (karą)“)
  • Jupiter Optimus Maximus („aukščiausias ir didingiausias“)
Justicija– teisingumo deivė, sakralizuota sąvoka. Vaizduojama moterimi, laikančia kornukopiją irsvarstykles. Vėliau vaizduota su raiščiu ant akių, laikanti svarstykles ir kardą ar skeptrą. Jai artima deivė Ekvitatė („teisingumas“).
Juturna– fontanų, šulinių ir šaltinių deivė. Jano žmona, su kuriuo susilaukė dievo Fonto. Jos garbei buvo švenčiama Juturnalija.Pagal kitą versiją legendinio rutulų valdovo Turno sesuo, kuri padėjo kovoje su EnėjuJupiterio meilužė. Juos išdavė nimfa Lara, kurią Jupiteris už tai nubaudė atėmęs kalbėjimo dovaną. Jupiteris Juturną pavertė nimfa šaltinio, esančio prie Vestos šventyklos, pagal kitą var. švento šulinio Laviniume.Kakas (Cacus ‘blogas’) – ugnies dievas. Vėliau jis buvo pažemintas iki milžino aprašyto prieš tai. Pagal romėnus, po to, kai Heraklis (romėnų Heraklis) užmušė Kaką, jis įkūrė altorių, kur vėliau įkurtas Forum Boarium, galvijų turgus.

Karna– požemio pasaulio deivė, viena iš daugelio „mažųjų“ romėnų religijos deivių. Jos garbei birželio 1 d. švenčiama Karnarija. Pagal Ovidijųnimfa Karna įvyliodavusi meilužius į tamsias olas, o pati pasislėpdavusi. Tačiau durų dievas Janas įsimylėjo Karną ir ją pergudravo, kadangi galėjo galėjo matyti, kas darosi jam už nugaros. Kai Janas tapo Karnos meilužiu, ją apdovanojo galia prižiūrėti durų vyrius. Karna buvo laikoma vaikų gynėja, žmogaus širdies bei kitų organų irsveikatos globėja.

Kibelė– frigiškos kilmės graikų ir romėnų deivė. Garbinta Anatolijoje dar neolito laikais. Dažnai tapatinama su Rėja(titano Krono žmona, Olimpo dievų motina) ir Gaja, kadangi artima savo funkcijomis. Romėnams dar žinoma kaip Mater Turrita.

Ji buvo kalnų ir urvų, sienų ir tvirtovių, gamtos bei laukinių gyvūnų (ypatingai liūtų ir bičių) deivė. Turėjo sūnų Atį, kuris buvo kastruotas ir prikeltas.

Atalantą ir Hipomeną pavertė liūtais, kai šie pasimylėjo vienoje iš jos šventyklų.

Jos dvasininkai ją garbindavo orgijose, šokdami ir gerdami apimti laukinės muzikos ekstazės. Kibelė ir jos sūnus Atis siejami su keista religija. Jos pasekėjai – koribantai (eunuchai šventikai[1]) ir kuretai, ją garbindavo šokiuose, dainose ir kitokiose linksmybėse, mušdami būgnus bei daužydami skydus ir ietis.

Vaizduojama auksiniame vežime, apsupta koribantų ir kuretų. Jos karūna yra miesto sienos formos.

Konkordija– personifikuota santarvės, vienybės deivė. Ji buvo Romos, romėnų tautos, senato ir imperatorių santarvė. Garbinta daugybėje šventyklų, tačiau seniausia iš jų yra Forum Romanum vietovėje, kurią 367 m. pr. m. e. pastatė Markas Furijus Kamilas (Marcus Furius Camillus), joje dažnai susitikdavo Romos senatas. Buvo dažnai vaizduojama ant monetų. Konkordija vaizduota sėdinti, apsigaubusi dideliu apsiaustu, laikanti paterą, aukojimo indą, kairėje ir kornukopiją dešinėje. Kartais vaizduota stovinti tarp dviejų karališkų namų narių, kurie taikosi, spaudžia viens kitam ranką.

Kuba – kūdikių deivė. Kuba globojo kūdikius. Motinos norinčios užmigdyti savo verkiančius vaikus kviesdavosi Kubos pagalbos.

Kupidonas (lot. cupido – aistra; arba Amoras arba Amūras – lot. meilė) – meilės dievas, Veneros sūnus. Amoras gimė iš auksinio kiaušinio. Vaizduojamas mažu berniuku su baltais sparnais. Amoras ir Kupidonas yra sinoniminiai romėnų meilės dievo vardai. Sužeistas Amoro strėle pamilsta.

Kupidono/Amoro kultas buvo stipriai susietas su meilės deivės Veneros kultu. Buvo manoma, kad jo galia yra didesnė nei motinos, kadangi Amoras turėjo įtaką ir mirusiųjų Hade, ir jūros gyvūnams, ir net dievams Olimpe. Kupidonas taip pat buvo su meile susijusios aistros įsikūnijimas.

Kvirinas – paslaptingas, sabinų kilmės dievas. Sabinai turėjo gyvenvietę toje vietoje, kur vėliau įsikūrė Romos miestas. Vardas kilo nuo vietovės pavadinimo, kuri įėjo į Septynias Romos kalvas. Kvirinas tapo vienu iš svarbiausių romėnų dievų, kadangi buvo laikomas Romulo, Romos pirmojo valdovo, dievifikacija. Kartais siejamas su mirta. Kvirino žmona – Hora.

  • Buvo vienas iš archaiškos triados dievų, kurią taip pat sudarė Jupiteris ir Marsas. Triados kultas buvo paplitęs ankstyvojoje Romoje. Jupiteris buvo viršiausias triadoje.
  • Jo vardas kildinamas iš co – viri („vyrai kartu“), įkūnijo romėnų karinės ir ekonominės jėgos sutelktumą. Jis taip pat prižiūrėjo kuriją ir kuriatos (genties susirinkimo) vykdymą, kurios vardas etimologiškai giminingas jo vardui.
  • Mene vaizduojamas kaip barzdotas vyras su religiniais ar kariniais drabužiais.
  • Kvirino garbei vasario 17 d. buvo švenčiamos Kvirinalijos.
  • Romos piliečiai kartais buvo vadinami kviritais, tai buvo laikoma dižiausia pagarba. (Titus Livijus)
  • Kvirino žinys – Flamen Quirinalis.

Manai (lot. manes)  – mirusių mylimųjų dvasios, sielos. Buvo menkos dvasios panašios į larusgenijus ir penatus. Pagerbiamos perParentalijos ir Feralijos šventes vasario mėnesį.

Manai dar vadinti Di manes (Di reiškia „dievai“). O ant romėnų kapų buvo užrašomos sutrumpinimas D.M., kuris reiškia dis manibus (skirta dievams – manams). Taip pat šis žodis naudotas kaip metafora reiškianti požemio pasaulį.

Manija („beprotybė“) – beprotybės personifikacija. Ją pasiųsdavo žmonėms pažeidusiems nusistovėjusią tvarką. Manija indentifikuojama su eumenidėmis ir kitomis deivėmis keršytojomis. Toje vietoje, kur išprotėjo nužudęs motiną Orestas, stovėjo Manijos šventykla. Manijos vardu buvo vadinama visa tos šventyklos vietovė. Manija – mirusių deivė. Ji kartu su Mantu (Mantus) valdė pomirtinį pasaulį. Buvo sakoma, kad ji yra šmėklų, nenumirėlių ir kitų nakties dvasių motina, panašių kaip larės ir manėsEtruskai turėjo analogišką deivę – Manėją.

Mantas – požemio pasaulio dievas. Jo žmona Manija taip pat yra požemio pasaulio deivė. Manoma, kad nuo jo kilo Italijos miestoMantovos pavadinimas.

Marika – deivė arba nimfa. Identifikuojama su romėnų Venera ir Ope. Ji valdė šventą mišką netoli Minturno, esantį ant Latiumo ir Kampanijos sienos. Netoli Minturno esantis ežeras pavadintas jos garbei.

Tapatybė neaiški, yra keletas versijų.

  • Pagal Vergilijų ji buvo nimfaFauno meilužė, Latino motina. Ši versija yra populiariausia.
  • Pagal kitą versiją Fauno motina.
  • Pagal trečią versiją ji buvo Fauno žmona, Latino duktė.
Marsas (lot. Mārs), MavortasMarspiteris („tėvas Marsas“) – karo dievas, Junonos ir Jupiterio sūnus. Marso žmona – Nerija (Nerio), kuri identifikuojama su Venera ir Minerva. Kildinamas iš etruskų dievo Mario. Pradžioje Marsas buvęs vaisingumo ir augimo bei gyvulininkystės globėjas, tačiau vėliau tapo asocijuojamas su karo lauku. Marsas buvo Romos globėjas. Pagal legendą Romulo tėvas. Identifikuojamas su graikų dievu Arėju. Marsas analogiškai Arėjui turi du sūnus: Formido, kurį atitinka graikų Deimas, ir Timorą, kurį atitinka graikų Fobą.

Epitetai

  • Mars Ultor („keršytojas“) turėjo šventyklą Forum Augustus vietovėje.
  • Mars Gradivus („armijos pranašiausias kare“), kurį garbindavo prieš ir po karo pergalės.
  • Kiti epitetai: „nugalėtojas“, „kovotojas“, „imperijos plėtėjas“, „Augusto paddėjėjas“, „sargas“, „ramintojas“.
Merkurijus – prekybos, iškalbos, keliautojų, komercijos ir pelno dievas, Majos sūnus. Jis taip pat buvo sielų palydovas į mirusiųjų šalį, dievų pasiuntinys ir tarnas, menų bei amatų globėjas, magijos ir astrologijos žinovas. Buvo manoma, kad Merkurijus gali parodyti, kur paslėptas lobis. Vardas kildinamas iš lotynų kalbos žodžio „merx“ arba „marcator“, kuris reiškia „pirklys“. Identifikuojamas su graikų dievu Hermiu ir etruskų Turmsu (Turms). Vaizduojamas su sparnuota kepure ir batais, laikantis kaducėjų, lazdą su susipinusiomis gyvatėmis, kuri yra dievo Apolono dovana.

Minerva  – išminties, protingo kariavimo, amatų, verpimo ir audimo, meno ir mokslų deivė. Ji yra dievų tėvo Jupiterio ir Metijos (Metis) duktė. Minerva buvoRomos miesto ir Romos imperijos globėja. Romos imperijoje iš pradžių ji buvo laikoma amatų ir verslo, vėliau taip pat poetų ir mokytojų globėja. Turbūt todėl Ovidijus ją vadino „tūkstančio darbų deive“. Minervą atitinka graikų deivė Atėnė.

Vardas „Minerva“ galėjo kilti iš indoeuropietiškos šaknies „men-“, iš kurios irgi yra kildinami „mentalinis“ ir „mintis (protas)“. Nors ne indoeuropietškai kalbantys etruskai turėjo deivę Minerva, todėl gali būti, kad vardo kilmė nežinoma.

Romėnai Minervos gimimą ir kitus mitus pilnai adaptavo pagal Atėnę. Minima, kad Minerva gimusi neįprastu būdu, o iššokusi iš tėvo kaktos pilnai apsirengusi, su šarvais, ietimi ir šalmu, kaip ir Atėnė.

Meno kūriniuose dažniausiai vaizduojama su šarvais, ietimi ir šalmu.

Opė („gausybė“) – vasingumo, gausaus derliaus ir žemės deivė. Ji yra sabinų deivė. Opė buvo turtuolių globėja, pertekliaus, tiek visos šalies tiek ir žmogaus asmeninio suklestėjimo deivė. Vyras Saturnas. Identifikuojama su graikų Rėja. Garsiausia šventykla pastatyta Kapitolijuje.

Paksė (lot. Pāx, „taika“) – taikos deivė, Jupiterio ir Justicijos duktė. Graikų Eirenės atitikmuo. Kultas įsteigtas valdant AugustuiCampus Martius vietovėje turėjo nedidelę šventyklą Ara Pacis, kitą Forum Pacis vietovėje. sausio 3 d. vykdavo šventė jos garbei. Vaizduota moterimi, laikančia skeptrą, alyvmedžio šakeles ir gausybės ragą (kornukopiją).
Palė (lot. Pales) – piemenų ir galvijų bandų deivė. Pradžioje ji buvo vyriškos arba moteriškos lyties. Vardas siejamas su žodžiu falas. Palės garbei rugpjūčio 21 d. švenčiama Parilija. Jos metu deivei dovanodavo medų ir pieną, gyvulių bandas varydavo tarp laužų, tokiu būdu jas „apvalydavo“.
Parkos – likimo deivės, tapatinamos su graikų Moiromis. Iš pradžių buvo tik dvi gimimo deivės Decima ir Nona. Vėliau įtakojant graikų Moiroms, prie dviejų gimimo deivių buvo pridėta trečioji deivė – mirties deivė Morta (Parka). Šių deivių triada vadinama Parkomis.
Penatai – namų židinio dievai sergėtojai (genijų rūšis). Panašūs į larusgenijus ir larvus (lemūrus). Buvo manoma, kad kiekviena šeima turi du penatus, kurių atvaizdai buvo dedami virš židinio. Kulto klestėjimo viršūnėje jiems buvo aukojama Vesto šventykloje.
Pikas (lot. Picus) – miško dievas, suteikiantis pranašystės galią. Pagal vieną iš versijų Pomonos vyras. Kirkės meilužis, su nimfa Kanene(angl. CanensFauno tėvas. Kirkė jį pavertė geniu, kadangi šis atstūmė jos meilę. Po Piko transformacijos Kanenė nusižudė.
Pikumnas (lot. Picumnus) – vaisingumo ir žemdirbystės dievas, moterystės, kūdikių ir vaikų globėjas. Dievo Pilumno brolis. Dažnai taptinamas su Sterkvilinu (lot. Sterquilinus).
Pilumnas – gamtos dievas, Pikumno brolis. Jis užtikrino, kad vaikai gerai augtų sveiki. Gimus vaikui sevovės romėnai palikdavo tuščia lova, norėdami užsitikrinti Pilumno pagalba. Pagal legendą Pilumnas išmokė žmoniją malti grūdus. Kartais identifikuojamas kaip Danajės vyras, pagal tai gaunasi, kad jis buvo Danajaus tėvas, Turno protėvis.

Plutonas (lot. Pluto) – pomirtinio pasaulio, mirties dievas. Graikų mitologijoje atitinka Hadas. Jo žmona Proserpina (gr. Persefonė), kurią Plutonas pagrobė, kad vėliau vestų. Mitai pilnai adaptuoti iš graikų.

Nors pagal krikščionišką vaizdavimą jis buvo tapatinamas su Šėtonu, tačiau romėnai Plutono neigiamai nevaizdavo.

Kartais maišomas su graikų dievu Plutu, kuris buvo turto personifikacija.

Pomona – vaismedžių deivė. Vertumno žmona, kuri atstūmė Silvaną ir Piką. Vertumnas pergudravo Pomoną užsimaskavęs sene. Vyriausias žinys – flamen Pomonalis. Pomonos simbolis buvo genėjimo peilis.

Pomona dažniausiai siejama su pertekliumi. XIX a. nemažai pastatų buvo dekoruota jos statulomis, kur ji vaizduojama laikanti lėkštę su vaisiais ar kornukopiją.

Poras – pertekliaus dievas
Providencija (lot. Providentia) – numatymo, apvaizdos personifikacija.
Prozerpina (lot. – Proserpinaromėnų žėmės derlingumo ir požemių pasaulio deivė. Graikų Persefonės atitikmuo.
Robigas – derlingumo dievas, kuris saugojo pasėlius nuo ligų. Buvo garbinamas kartu su savo sesere Robigo. Jam skirta šventė Robigalija buvo švenčiama balandžio 25 d.

 Roma – deivė, Romos miesto personifikacija. Pirmieji Romos atvaizdai pasirodė ant romėniškų monetų 269 m. pr. m. e. ir ant pietų ItalijosLokrų monetų 204 m. pr. m. e. Ji turėjo šventyklą Smirnoje, pastatytą 195 pr. m. e., kiti kulto centrai buvo EfesasSardis ir Delo.

Tik pradėjęs valdyti Augustas įteisino Romos kultą. Jis pastatė daug šventyklų skirtų naująjai deivei Romai. Romos kultas buvo persipynęs su Cezerio Augustokultu.

Saturnas (lot. Saturnus) – vienas iš seniausių dievų. Graikų mitologijoje Saturno atitikmuo – Kronas. Žmona Opė (graikų Rėja), su kuria buvoJupiterioCererosVeritos (Veritas) ir daugelio kitų dievų tėvas.

Jo garbei gruodžio 17 d. švenčiama Saturnalija. Šventė pradžioje truko vieną dieną, tačiau vėliau buvo pailginta iki savaitės. Saturnalijos metu šeimininkas ir vergas susikeisdavo vaidmenimis, buvo aplaidžiai žiūrima į moralinius suvaržymus, o etikos taisyklės ignoruojamos.

497 pr. m. e. Saturnui buvo pastatyta šventykla Forum Romanum vietovėje. Joje buvo karališkas iždas.

Sumanas – senas naktinių žaibų dievas, kuris buvo Jupiterio, dieninių žaibų dievo, oponentas. Sumano šventykla buvo pastatyta Circus Maximusvietovėje, birželio 20 d. jam buvo aukojami pyragaičiai. Vėliau Sumanas buvo užmirštas, o jo visas funkcijas perėmė Jupiteris.

Tera arba Telus (lot. Terra Mater arba Tellus Mater – „Motina Žemė“) – Žemės personifikacija. Teros analogas graikų mitologijoje – deivė Gaja. Teros titulas taip pat buvo naudojamas pagerbiant kitas deives. Romėnai manė, kad ji valdo žemės drebėjimus ir lemia derlingumą. Ji taip pat buvo siejama su santuoka, motinyste, moterų ir gyvūnų nėštumu. Deivė buvo Famos motina.

Telus yra Teros senesnis vardas. Balandžio 15 d. romėnai švęsdavo deivei Telus skirtą festivalį Fordicija (Fordicia) arba Hordacidija (Hordicidia). Sausio 24-26 d. švesdavo pirmą Sementivajos (Sementivae) festivalio dalį skirtą deivei Telus, antroji – skirta Cererai, kuri vykdavo savaite vėliau.

Terminas – ribų, sienų dievas. Buvo, manoma, kad jam buvo šventi akmenys, naudojami žymėti sienas.

Kasmet vasario 23 diena jo garbei buvo švenčiama Terminalija. Dievas Jupiteris buvo garbinamas kaip Jupiteris Terminas ir atliko Termino funkcijas.

Timoras– baimės ir siaubo personifikacija, graikų Fobo atitikmuo;

Venera (lot. Venus) – meilės, aistros ir sodų dievė. Amoro motina. Identifikuojama su graikų Afroditeetruskų Turane, egiptiečių Izide, finikiečių Astarte, babiloniečių ir asirų Ištara.

Seniausia žinoma šventykla pastatyta 293 m. pr. m. e.rugpjūčio 18. Tą pačią dieną buvo švenčiama Vilia Rustica šventė, o balandžio 1 d. buvo švenčiama svarbiausia Venerai Vertikordijai skirta šventė Veneralija. 215 m. pr. m. e. pastatyta Veneros šventykla įamžinant romėnų pralaimėjimą Trasimenės upės mūšyje.Julijus Cezaris įvedė Veneros Genetriksės kultą, kur ji buvo motinystės ir šeimos deivė.

Europoje Renesanso epochos metu Venera tapo vienu populiariausių tapybos ir skulptūros objektų. Vaizduojama nuoga, natūrali. Dažnai gulinti ar stovinti ant kriauklės. Laikui bėgant žodis venera įgavo nuogos moters prasmę, visai nesiejant su romėnų deive (pvz., Venerinės ligos).

Venera vadinta Akidalija (lot. Acidalia), pagal Bojotijos šaltinį, kuriame maudydavosi jos palydovės gracijos.

Vertumnas – permainų dievas, Pomonos vyras. Jis buvo metų laikų kaitos, augalų ir sodų augimo, upės tėkmės, žmonių nuotaikos, vaisių brandos stadijų dievas. Vertumnas panorėjęs galėjo keisti formą, naudodamas šią galią pergudravo Pomoną ir įtikino ištekėti už jo. Vardas kildinamas nuo „vertere“ (kintantis).

Vesta (lot. Vesta) – miesto bendruomenės, namų ir šeimos dievė. Vestos atitikmuo graikų mitologijoje – deivė Hestija. Vesta, kaip ir Hestija, minima kaip skaisti deivė. Ji neturi atskiros asmenybės, neminima mituose ir niekada konkrečiai nevaizduota. Šventoji ugnis simbolizavo jos dievišką buvimą.Vestą išpopuliarino Romos karalius Numa Pompilijus. Ji buvo vietinė romėnų dievė, kai kurių autorių kildinama iš sabinų kultūros. Tačiau panašumai su graikų Hestija aiškiai juntami. Apolonas ir Neptūnas jai piršosi, bet ji juos abu atstūmė taip išsaugodama skaistumą.

Šventąją Vestos ugnį saugojo vestalės. Vestos šventykloje kurenama ugnis niekada neužgesdavo. Deganti ugnis Vestos šventykloje simbolizuoja valstybės saugumą ir stabilumą. Kiekvienų metų kovo 1 d. ugnis būdavo uždegama išnaujo. Ugnis degė iki 391 m. e., kai imperatorius Teodosijus I uždraudė viešą pagoniškų dievų garbinimą. Viena iš vestalių buvoRėja Silvija, kuri su Marsu susilaukė Romulo ir Remo.

Viktorija – pergalės deivė. Jos graikiškas ekvivalentas yra deivė Nikė. Tapatinama su romėnų deive Belona. Viktoriją romėnai adaptavo pagal sabinų žemdirbystės deivę Vakuną.

Volturnas – vandens ir to paties pavadinimo Italijos upės Kampanijoje dievas, gali būti kilęs iš vietinio samnitų kulto. Jo garbei rugpjūčio 27 d. buvo švenčiamos Volturnalijos. Laikomas Jano sūnumi.

Vulkanas – Jupiterio ir Junonos sūnus, Majos ir Veneros vyras. Jis buvo ugnies, ugnikalnių, geležies ir kalvystės dievas. Vulkano atitikmuograikų mitologijoje dievas Hefaistasetruskų mitologijoje – Setlanas.

Buvo manoma, kad jo kalvė yra po Etna SicilijojeRugpjūčio 23 d. buvo švenčiamas Vulkanijos festivalis skirtas Vulkanui, jo metu žuvys ir nedideli gyvūnai buvo metami į ugnį.

Vulkano šventykla Forum Romanum vietovėje vadinosi Volkanalu. Volkanalo apeigos turėjo didelę reikšmę archainėje Romoje.

Vulkano statula, esanti Birmighame Alabamoje yra didžiausia geležinė statula pasaulyje.

FINITO
Kas toliau?
Galbūt keliausime į Egiptą? 😀
Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s