Theatre

Ir vėl prasideda.

Kiekviena diena, rutina, niekuo nesikeičianti.

Kiekviena diena- teatras.

Apsimesti nepastebinčia ir nepastebima, apsimesti protinga ir kartu tokia kvaila. Apsimesti draugiška ir kartu pikta. Apsimesti linksma, jeigu esi liūdna.

Gyvenimas- tai teatras, tai scena, tai žaidimas.

Kiekvienas jame turime savo vaidmenį.

Kiekvienas savame spektaklyje turi savo pagrindinį vaidmenį, kuris kito spektaklyje gali atrodyti trukdantis, nežymus, nykus, nereikalingas, o gal net kenkiantis. Arba pagrindinis.

Vaidmenis skirsto ne likimas, ne Dievas ar kitos aukštos jėgos. Juos skirstome mes patys.

Vieniems parenkame ryškesnius, kitiems- užguitus ir nereikšmingus. Tik ar visuomet paskirstome juos teisingai?

Ar lengva iš žemo vaidmens perkelti į pagrindinį, o ar dar lengviau nuleisti į nereikšmingą?

NE. tai beprotiškai sunku.

Kiekvienam iš mūsų.

O teatras nesibaigia, užsklanda nenusileis iki paskutinio širdies dūžio, “I will protect you until your heart stop beating“.

Vaidink šį spektaklį įtikinamai, nes niekam nerūpi, koks tu esi iš tikrųjų, svarbu, kaip pasirodai.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s