Olimpas

************************************************************************************

tęsinys

***********************************************************************************

Bentesikimė

Graikų mitologijoje Bentesikimė – Poseidono ir Amfitritės dukra. Ji turėjo su nežinomu etiopu dvi dukteris. Taip pat Bentesikimė išaugino EumolpąChionės ir Poseidono sūnų. Apolodoras mini ją savo raštuose (3.15.4).

Bija

Graikų mitologijoje Bija – galios personifikacija, Palanto ir Stiksės dukra. Ji buvo NikėsKratosoir Zelo sesuo. Su Bijos pagalba dievai įkalino Prometėją. Bija buvo Dzeuso palydovė.

Brizo

Graikų mitologijoje Brizo – jūreivių ir žvejų globėja. Ji daugiausia buvo garbinta Dele. Brizo pasekėjai buvo jūreivių ir žvejų žmonos ir motinos. Jai buvo aukojamas maistas (ne žuvis) mažuose laiveliuose. Delo saloje buvo orakulas skirtas jai, kuris aiškindavo sapnus, susijusius su jūra.

Charitės

Graikų mitologijoje charitės arba gracijos – geranoriškos, malonios ir linksmos deivės. Jos buvo gracijos ir grožio deivės lydinčiosAfroditę. Charitės buvo menų, grožio, žavesio, gamtos ir vaisingumo deivės. Jos labai mylėjo grožį, dovanodavo žmonėms talentą menuose, artimos mūzoms. Jos buvo siejamos su požeminiu pasauliu ir Eleusino misterijomis.

Charitės yra dažniausiai laikomos Dzeuso ir okeanidės Eurinomės dukterimis, bet kartais minima, kad jos buvo Helijo ir Eglės, arbaDioniso ir Afroditės dukterys. Tradiciškai charitės yra trys: AglajaEufrosinėTalija. Bet kai kur ir pagal Pauzaniją minimos penkios charitės: AuksoCharidė (Charis), HegemonėFaenaPasitėja.

Pagal Homerą Aglaja buvo Hefaisto žmona, o Pasitėja buvusi miego dievo Hipno mylimoji.

Charonas

Graikų mitologijoje Charonas – Hado keltininkas, perkeliantis mirusiųjų sielas per Acherono upę. Jis buvo Niktės irErebo sūnus. Vaizduojamas kaip apiplyšęs, sudžiūvęs senis arba sparnuotas demonas su dvigubu kuju.

Laidojant mirusiems po liežuviu padėdavo obolą (smulkus pinigas), kurį mirusiojo siela sumokėdavo Charonui už perkėlimą. Charonas perkelia tik mirusiuosius, bet HeraklisPeiritojasir Tesėjas privertė jį perkelti per upę.

Pagal Vergilijų, tiktai Persefonės giraitėje nulaužta auksinė šakelė atveria gyvajam kelią į mirties karalystę. Sibilėparodė šią šakelę Charonui ir privertė ten perkelti Enėją. Taip pat Orfėjas gyvas nukeliavo ir sugrįžo iš Hado.

Chaosas

Chaosas (gr. Χάος – „tarpas“) graikų mitologijoje – pirmykštė beformė tuščia erdvė, iš kurios atsirado kiti pirmapradžiai dievai.

Pradžioje Chaosas buvo apatinis atmosferos sluoksnis, supantis Žemę – nematomas oras ir tamsus rūkas. Pavadinimas reiškia „tarpą“ tarp Žemės ir dangaus. Vėlesni autoriai Chaosą mini kaip chaotišką elementų mišinį pirminėje visatoje, dažnai maišydami jį su orfiškų kosmogonijų pirmykščiu Purvu, bet tai nėra pirminė Chaoso reikšmė. [1]

Pagal Hesiodo Teogoniją pirmieji dievai, kurių dauguma kilo iš Chaoso, yra:

  • Gaja, motina Žemė, gimė iš Chaoso;
  • Tartaras, begalinė bedugnė, požemio pasaulis, gimė iš Chaoso;
  • Erotas, geismas (troškimas), meilės dievas, gimė iš Chaoso;
  • Erebas, požeminio pasaulio tamsa, gimė iš Chaoso;
  • Niktė, nakties tamsa, nakties personifikacija, gimė iš Chaoso;
  • Chronas, laiko personifikacija, gimė iš Chaoso;
  • Uranas, dangaus personifikacija, gimė iš Gajos ir Tartaro;
  • Eterisatmosfera, gimė iš Niktės ir jos brolio Erebo;

Chronas

Chronas (gr. „laikas“) (dažnai painiojamas su titanu Kronu) graikų mitologijoje – pirmapradis dievas, laiko personifikacija, graikų pasaulyje pirmiausiai pasirodžiusi su ikisokratikų filosofiniais tekstais. Lotyniškai tariamas kaip Kronas, Chronas, Khronas (dėl to ir atsiranda galimybė sumaišyti su titanu Kronu).

Atsiradęs iš pirmapradžio Chaoso. Chronas dažnai vaizduojamas kaip kaip pražilęs ilga barzdasenukas, kaip jį aprašo poetas Nonas. Chronas taip pat minimas kaip dievybė, kuri pagal Orfikų kosmogonijas pati susiformavo sutvėrimo pradžioje. Jis vaizduojamas hibridinis dievas, turintis gyvatės kūną su trimis galvomis: žmogaus, buliaus ir liūto. Jo žmona Anankė, neišvengiamumo personifikacija. Jie kartu su žmona ratu keliauja kosmosu sukdami laiką.

Chloridė

Graikų mitologijoje Chloridė (Chloris) gali būti:

  • Pavasario, gėlių ir augimo deivė. Jos romėniškas ekvivalentas yra deivė FloraZefyras, vakarų dievo personifikacija, ją pagrobė, vėliau suteikė galią valdyti pavasarį. Jie turėjo tris vaikus AmpiksąMopsą ir Karpą. (Pagal vieną versiją nimfa Chloridė ištekėjo už Ampikso.)
  • Meliboja viena iš keturiolikos niobidųApolonas ir Artemidė užmušė visus niobidus, pasigailėjo vienintelės Melibojos. Ji buvo taip išsigandusi, kad net išbalo, vėliau pasikeitė vardą į Chloridę („išbalusi“).

Deimas

Graikų mitologijoje Deimas („baimę keliantis“) – baimės kėlimo personifikacija. Jis yra Arėjoir Afroditės sūnus. Jis, jo brolis Fobas ir deivė Enio (Enyo) lydėdavo Arėją mūšiuose. Romėnų mitologijoje jo atitikmuo – FugaAsaph Hall, kuris atrado Marso palydovus, juos pavadino Deimuir Fobu.

Demetra

Demetra („motina-deivė“ arba „davėja motina“) graikų mitologijoje – Krono ir Rėjos duktė, žemės derlingumo ir žemdirbystės dievė, vedybų saugotoja. Ji yra pažadinima kaip sezonų atnešėja Homeriškajame himne, tarsi, subtilus ženklas, kad ji buvo garbinama dar ilgai prieš tai, kol pasirodė Olimpo dievai. Demetra ir jos duktė Persefonė buvo eleusinietiškų misterijų centrinės figūros, kurios, taip pat, buvo ankstesnės už Olimpo panteoną. Su Jasionu susilaukė Pluto, turto personifikacijos.

Dionisas

Dionisas (gr. Διώνυσος, Dionysos, romėnų Bakchas – Bacchus) – senovės graikų vynuogių, vyndarystės, ekstazės dievas, Dzeuso irTėbų karalaitės Semelės (arba Persefonės) sūnus. Jis siejamas su laisvumu, vyno sukeliamia teigiamia socialine įtaka. Taip pat jis vaizduojamas kaip civilizacijos sergėtojas, įstatymų leidėjas, taikos mylėtojas, žemės ūkio ir teatro globėjas. Dionisas – kuriamųjų gamtos jėgų dievas. Jo įsikūnijimu buvo laikomi augalai – medžiai, vynuogienojai – arba gyvuliai – jautis, žirgas, ožys.

Antikiniu laikotarpiu Dionisas buvo tokia dievybė, kurio kultas iš negraikiškų vietovių – Trakijos šiaurėje, Mažosios Azijos pietuose ir Kretos pietuose – VII-VI a. prieš m. e. lyg viesulas perėjo per visą Graikiją. Šis ekstazinis kultas žadino tuometinių graikų vaizduotę. Kulto dalyviai patys vaizdavosi esą Dionisu. Dionisas dar turėjo Bakcho vardą, todėl jo kulto dalyviai buvo vadinami bakchantais arba bakchantėmis. Dioniso kultas lengvai įsiurbė į save tiek įvairias karnavalinio tipo apeigas, tiek ir minėjimus protėvių arba vietinių herojų garbei. Dioniso paveikslo daugiaprasmiškumas pasireiškė įvedant daugybę švenčių, kuriose buvo iškeliama viena ar kita šio paveikslo pusė.

Dionė

Graikų mitologijoje Dionė – deivė, kurios vaidmuo ir kilmė tiksliai nežinomas.

Dionė aiškiausiai minima Homero „Iliados“ 5 knygoje, kaip Afroditės motina. Vėliau ne Iliadoje minima kaip pati Afroditė, gali būti kad tai buvęs jos sinonimas. Taip pat Dionės vardo etimologija labai panaši į romėnų deivės DianosHesiodas ją mini kaip vieną iš okeanidžių. Senoviniame Dzeuso Dodonos orakule minima Dodona, o ne Hera, kaip Dzeuso žmona. Vėlesnis mitografas Higinas mini ją buvusAtlanto dukterimi, PelopsoNiobės ir Brotėjo motina su Tantalu.

Dikajosinė

Dikajosinė – teisingumo personifikacija.

Disnomija

Disnomija (Δυσνομία) graikų mitologijoje – Eridės duktė, nusikaltimo (dvasia) personifikacija.[1][2]. Hesiodas ją mini kartu su kitomis Eridės dukterimis.

Dzeusas

Graikų mitologijoje Dzeusas (gr. Ζευς arba Δίας) – vyriausias ir galingiausias iš Olimpo dievųKrono ir Rėjossūnus. Galingesnės už jį buvo tik likimo personifikacijos, jo dukterys deivės moiros. Dievo vardas kildinamas iš indų mitologijos dangaus dievo Djauso. Dzeusas sukeldavo griaustinį, žaibus, lietų ir vėjus, jo tradicinis ginklas – žaibai. Jis buvo vadinamas dievų ir žmonių tėvu (jei tiksliau valdovu ir gynėju). Pagal Homerą jis gyveno aukščiausiame Graikijos Olimpo kalne, kur jam pakluso kiti dievai. Iš Olimpo kalno prižiūrėjo žmones, matydamas ir valdydamas viską, apdovanodamas už gėrį ir bausdamas už blogį. Jis taip pat artimai siejamas su savo dukterimi teisingumo deive Dike, su kuria jis buvo miestų, namų, nuosavybės, svetimšalių, svečių ir maldaujančių globėjas.

Dzeuso simboliai: žaibasskeptras ir erelis. Romėniškas Dzeuso atitikmuo – dievas Jupiteris, induizmo –Djausas. Dievas vaizduojamas barzdotu, išdidžiu ir pagyvenusiu tvirto stoto vyru.

Eileitija

Graikų mitologijoje Eileitija – naujagimių ir gimdyvių deivė. Ji buvusi kretiečių deivė, vėliau perimta graikų. Pagal Hesiodą Dzeuso ir Heros dukra („Teogonija“ 921), tai patvirtino Apolodorasir Diodoras Sikulas savo raštuose. Pagal Pauzaniją ji buvo vyresnė už Kroną.

Pagal vieną iš dviejų Apolono ir Artemidės gimimo versijų, Hera pagrobė Eileitėją taip neleisdama Leto pagimdyti. Kiti dievai privertę Hera paleisti ją.

Elpis

Graikų mitologijoje Elpis – vilties personifikacija. Manoma, kad ji buvusi Niktės, nakties personifikacijos, dukra ir Femės, paskalų deivės, motina. Elpis buvo vaizduojama kaip jauna moteris, dažniausiai rankose nešanti gėles ar kornukopiją. Jos romėniškas atitikmuo buvo deivė Spes.

Enio

Graikų mitologijoje Enio („siaubas“) – senovinė deivė dar žinoma kaip „miestų naikintoja“. Ji buvo vaizduojama kruvina ir nešanti ginklus, dažnai – kaip Arėjokaro dievo, bendražygė. Enio yra minima kaip Arėjo motina ar sesuo, bet dažniausiai įvardijama kaip viena iš trijųgrajų. (Kitos grajos buvo DeinoPefredo.)

Eolas

Graikų mitologijoje minimi keturi personažai vardu Eolas arba Ajolas.

Erebas

Erebas graikų mitologijoje – pirmapradis dievas, tamsos personifikacija, gimęs iš Chaoso. Iš jo ir Niktės, jo sesers, gimė Eteris.

Pagal kai kurias legendas Erebas buvo dalis Hado, požemio pasaulio. Tai buvusi vieta, kuria mirusieji turėdavo praeiti iš karto po mirties. Po to kai Charonas perkeldavo per Acheroną, jie patekdavę į Tartarą, požemio pasaulio dalį. Erebas buvo dažnai naudojamas kaip Hado, graikų požemio dievo, sinonimas. Taip pat tai buvo vardas tamsios vietovės (erdvės), per kurią sielos keliaudavusios į Hadą.

Eridė

Eridė (gr. Eρις, „nesantaika“) graikų mitologijoje – nesantaikos ir ginčo deivė. Su Dzeusu susilaukė Atės, pažeminimo personifikacijos. Ją išgarsino auksinis nesantaikos obuolys

Erinijos

Graikų mitologijoje erinijos arba eumenidės (romėnų atitikmuo furijos) – keršto personifikacijos. Dažniausiai manoma, kad jos gimė išUrano kraujo, kai Kronas jį kastravo. Pagal kitus šaltinius manoma, kad erinijos gimė iš Niktės. Jų skaičius dažniausiai neminimas, norsVergilijus mini tris erinijas: Alekto („nepaliaujama“), Megaera („šlykšti“) ir Tisifonė(„keršijanti žudikui“).

Erinijų galvas supo gyvatės, jų akys pasruvusios krauju, iš vis visa išvaizda buvo siaubinga. Kartais vaizduojamos su šikšnosparnio ar paukščio sparnais, ar šuns kūnu.

Erotas

Erotas (gr. Eros) – senovės graikų meilės, vaisingumo, geismo ir sekso dievas. Erotą atitinkąs romėnų Amūras reiškė „geismas“, taip pat žinomas kaip Kupidonas – „meilė“. Jis dažnai siejamas su Afrodite. Jis yra panašus į Dionisą, kartais siejamas su Eleuterėju(Eleutherios) – „išlaisvintojas“. Eroto mylimoji – Psichė (žr. Erotas ir Psichė).

Ersa

Graikų mitologijoje Ersa – rasos deivė. Buvo Dzeuso ir Selenės arba pagal kitas istorijas Dzeuso ir Eos duktė.

Eteris

Eteris (Aiteras) („viršutinis dangus“) graikų mitologijoje – viršutinis dangus, skaidriausias ir tyriausias dangaus sluoksnis, Dzeusobuveinė. Jis gimė iš Niktės ir jos brolio EreboGajos(arba Hemeros) vyras. Jis grynas, viršutinis oras, kuriuo kvėpuoja dievai, priešingas mirtingųjų kvėpuojamam orui. Jis yra pasaulio siela, iš kurios kyla visa gyvybė. Eteris taip pat žinomas kaip Dzeuso gynybinė siena ir riba skirianti Tartarą nuo kosmoso.

Vėliau poetų tapatinamas su Dzeusu, kuris kartu su derliu nešančiu lietumi, įsilieja į Gajos įsčias.

Euribija

Graikų mitologioje Euribija – Ponto ir Gajos dukra, Poseidonui pavaldi jūros dievė. Ji buvo titanoKrejo žmona. Jų vaikai buvo: Astrajas,Persas ir Palantas. Euribija minima Hesiodo poemoje „Teogonija“, Apolodoras ją mini savo pjesėje „Biblioteka“.

Taip pat Tespijaus duktė buvo Euribija.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s