Olimpas

***************************************************************************************

TĘSINYS

******************************

Afroditė

Afroditė (gr. Αφροδίτη) graikų mitologijoje – meilės ir grožio deivė. Jos dažniausi atributai – obuolys, balandis, rožė, myra, kiškis, mėnulis, delfinas. Nuo IV a. pr. m. e. Afroditė yra dažnai vaizduojama mene (paprastai nuoga). Viena žymiausių šios dievybės statula –Milo Venera.

Afaja

Graikų mitologijoje Afaja („ne tamsi“ arba „pradanginanti“) deivė, daugiausia garbinta Aeginos saloje. Vėliau ji yra identifikuojama suAtėne ir Artemide, ir su nimfa Britomartija.

Graikijos saloje Aeginoje yra rasti Afajos šventyklos griuvėsiai.

Akeso

Graikų mitologijoje Akeso – gydymo, gijimo deivė, Asklepijo ir Epionės dukra. Jos seserys, gydymo deivės: HigėjaPanacėjaAglaja irJaso. Jos brolis – gydymo dievas Telesforas bei kiti du mirtingieji broliai, armijų į Trojos karą karvedžiai, garsūs gydymo sugebėjimais –Machaonasir Polidarijus.

Akratas

Akratas graikų mitologijoje – nemaišyto vyno dievas. Graikai vyną dažniausiai gerdavo maišytą su vandeniu, o Akratas greičiausiai buvo siejamas su šventiniu nesaikingumu.

Dioniso palydovas ir Eudrosinės (Geros nuotaikos) draugas

Alastoras

Alastoras („keršytojas“) graikų mitologijoje – trijų personažų vardas.

Alatėja

Graikų mitologijoje Alatėja – tiesos, teisingumo ir nuoširdumo deivė. Dzeuso duktė. Jai priešingos deivės Dolos apgavystės personifikacija,Apatė – apgaulė, Pdeudologoi – melas

Alfėjas

Alfėjas (gr. Αλφειός, „balsvas“) graikų mitologijoje – upės dievas ir upė. Kaip ir dauguma upių dievų, jis buvo Okeano ir Tetijos sūnus. Jis įsimylėjo nimfą Aretusą (Aretūsą) arba pačią Artemidęir pasivertęs medžiotoju ją vijosi iki pat Ortigijos netoli Sicilijos. Nimfa paprašė Artemidės pagalbos. Artemidė ją pavertė šaltiniu. Alfėjas susiliejo savo požeminiais vandenimis ir jų vandenys susimaišė.

Pagal kitą mito variantą Alfėjas pamilo Aretūsą, kuri persikėlusi į Ortigijos salą buvo paversta šaltiniu, todėl Alfėjas sielvartaudamas pasivertė upe.

Šis mitas susiformavo tikint, kad Ortigijos sala po žeme susijungianti su Alfėjo upe

Alektrona

Alektrona ankstyvojo periodo graikų mitologijoje – Saulės deivė, kuri įsigalėjus klasikinės Antikos mitams tapo Helijo dukterimi. Jos garbinimo centru buvo Rodo sala, kuri vėliau tapo ir Alektronos tėvo Helijo kulto centru. Alektrona galėjo būti ryto arba prabudimo deivė, kuriai veikiant žmonės pabunda ryte.

Amfitritė

Amfitritė graikų mitologijoje – nimfajūros deivėPoseidono žmona.

Pagal HesiodoTeogoniją“ – Nerėjo ir Doridės dukra.

Pagal Apolodorą – Okeano ir Tetijos dukra, nors iš tikrųjų jis ją priskiria prie nereidžių. Amfitritė su Poseidonu susilaukė Tritono irRodės (jeigu ji nebuvo Poseidono ar Asopo ir Halijos duktė). Apolodoras (3.15.4) mini, kad Poseidonas su Amfitrite turėjo dukrąBentesikimę.

Romėnų mitologijoje jos atitikmuo – Neptūno žmona Salakija.

Anankė

Graikų mitologijoje Anankė (gr. Ἀνάγκη) – pirmapradė likimo, neišvengiamos lemties personifikacija. Ji, bekūnė, gyvatiška būtybė, laiko pradžioje atsiradusi pati iš savęs. Jos ištiestos rankos apima visą visatą.

Ji buvo Adrastėjos ir moirų motina. Su Chronu ChaosoEterio ir Fano (tapatinamas su Erotu) motina. Tarp Anankės kelių sukasi verpstė, kurios ašis yra pasaulio ašis. Moiros kartkartėmis padeda verpstei suktis. Ji yra artima teisingumo deivėm, Nemezidei ir Dikei. Anankė buvo menkai garbinama iki kol susikūrė orfiškos misterijos religija. Romėnų mitologijoje jos atitikmuo – Nesesitija („neišvengiamumas“).

Anakė kartu su Chronu susiviję sukūrė pirmapradį vientisos materijos kiaušinį, kurį vėliau padalino į žemę, dangų, ir jūrą, tokiu jie sukūrė visatos tvarka. Abu dievai yra amžinai susiviję kaip visatos likimo ir laiko jėgos. Jų negali pasiekti jaunesni dievai, kurių, sakoma, likimus jie valdo.

Anemojos vėjai:

  1. Notas – pietų vėjo dievas;
  2. Borėjas – šiaurės vėjo dievas;
  3. Euras – rytų vėjo dievas;
  4. Zefyras – vakarų vėjo dievas.

Anteras

Anteras (angl. Anteros) graikų mitologijoje – paniekinamos, netrokštamos meilės personifikacija. Anteras yra Arėjo ir Afroditės sūnus. Anteras buvo pagimdytas tam, kad jo brolis Erotas, nesijaustų vienišas.

Antėja

Graikų mitologijoje Antėjos vardu vadinami du personažai.

  • Antėja – daržų, pelkių, meilės ir gėlių deivė. Ji buvo garbinama Kretoje.
  • Antėja – Lykijos karaliaus Jobato duktė. Antėja mylėjo didvyrį Belerofontą, įveikusį Chimerą, bet jis atsakė jai meilėje ir ji nusižudė.

Aonas

Aonas graikų mitologijoje – Poseidono sūnus. Jis daugiausia garbintas Bojotijoje, kuri vėliau tapo žinoma kaip Aonija jo garbei.

Apatė

Apatė graikų mitologijoje – apgaulės personifikacija. Ji gimė iš vienos Niktės. Taip pat ji minima, kaip piktoji dvasia esanti Pandoros skrynioje. Iš vienos Niktės gimė jos broliai ir seserys: Momas(„kaltė“), Ponas („sunkus darbas“), Moras („pražūtis“ ar „likimas“), Tanatas(„mirtis“), Hipnas(„miegas“), hesperidėskerėsmoirosNemezidėFilotija („draugystė“, „prisirišimas“), Geras(„senatvė“) ir Eridė(„nesantaika“); iš Niktės sąjungos su Erebu gimė Hemera („diena“) ir Eteris(„atmosfera“), jos sesuo ir brolis.

Apolonas

Apolonas (gr. Ἀπόλλωνgraikų mitologijoje – Dzeuso ir Leto sūnus, romėnų mitologijoje – Jupiterio ir Latonės sūnus. Apolonas – saulės šviesos dievasmuzikospoezijos globėjas, mūzųchoro vadovas ir pats įžymus muzikantas. Žinomas kaip dievas pranašautojas irgydytojasEtruskų mitologijoje žinomas kaip Aplas (Aplu).

Pagal graikų mitologiją Apolonas turėjo dvynę seserį Artemidęmedžioklės deivę. Vėlesniais laikais jis buvo klaidingai prilyginamasHelijui, saulės dievui, arba jo seseriai Seleneimėnuliodeivei. Literatūriniuose mitologijos tekstuose Apolonas, Helijas ir Selena išliko visiškai atskiri dievai.

Vaizduojamas su lanku ir strėlėmis (auksinės strėlės simbolizuoja saulės spindulius, iš čia jo pravardė „auksalankis“).

Aretė

Graikų mitologijoje Aretė (gr. Ἀρετή, „tobula“) – menka dorybės deivė, teisingumo deivės Praksidikės dukra.

Ji ir jos sesuo Homonoja, santarvės deivė, buvo žinomos kartu kaip Praksikidės. V a. pr. m. e. Sofistas Prodokas mini istoriją apie Aretę ir Heraklį jaunystėje.

Kryžkelėje Herakliui pasirodė Aretė, kaip jauna mergina, siūlydama šlovę ir kovą prieš blogį, o Kakija vietoje to jam siūlė turtus ir malonumus. Heraklis pasirinko eiti Aretės keliu.

Vėliau šita istorija buvo panaudota krikščioniškų rašytojų tokių kaip Justino Martyro, Klemento iš Aleksandrijos, Basilio iš Kasarėjos. Jie pakeitė vieną dalyką Aretę iš patrauklios jaunos merginos padarė tvarkingai apsirengusią, nepatrauklia figūra.

Aretė taip pat buvo fajakų karaliaus Alkinojo žmona, Nausikajos ir Laodamo motina.

Arėjas

Arėjas (gr. Ἄρης; „vyras“, „patinas“, „kova“) graikų mitologijoje – karo dievas. Jis yra Dzeusoir Heros sūnus. Pasak kai kurių legendųAfroditės vyras

Aristėjas

Aristėjas arba Aristėjus („geriausias“) graikų mitologijoje – menkas dievas, Apolono ir medžiotojos Kirenės sūnus.

Pagal PindarąApolonas įkvėpė Kirenę įkurti jos vardo miestą Libijoje, derlingoje pakrantės lygumoje. Kada Aristėjas gimė jį paėmė Hermis ir užaugino, Gaja jį padarė nemirtingu maitindama ambrozijaNimfos jį išmokė naudingų paslapčių, kaip gaminti sūrį, kaip prisijaukinti bičių deivę ir išlaikyti bites aviliuose, kaip elgtis su krūmokšniu ir priversti jį sukrauti alyvas. Todėl Aristėjas ir tapo galvininkystės, vaisinių medžių, medžioklės, bitininkystės ir žemės ūkio dievu. Jis taip pat buvo kultūrinis didvyris, išmokė žmoniją pienininkystės įgūdžių, naudotis tinklais ir spąstais medžioklėję ir kultivuoti alyvas.

Argija

Argija (Aergija) graikų mitologijoje – tingumo personifikacija, Eterio ir Gajos duktė. Jai priešinga – pastangos personifikacija Hormė. Argiją mini Higinas remdamasis graikiškais tekstais, kur ją transliteravęs vadina Sokordija.

Artemidė

Artemidė (gr. Ἄρτεμις) graikų mitologijoje – medžioklės deivė, Dzeuso ir Leto dukra, Apolono sesuo.Artemidė buvo skaistaus mėnulio, medžioklės, laukinių gyvūnų, gydymo, laukinės gamtos, skaistumo ir vaisingumo (vaikų gimimo), deivė, kadangi ji padėjo savo motinai pagimdyti Apoloną. Kaip vaisingumo ir vaikų gimimo deivė ji buvo garbinama daugiausia miestuose. Ankstyvame vystimosi laikotarpyje Artemidė buvo indentifikuojama vienodai su Hekate, priešolimpine laukine deive. Vėliau tapo labiau panaši į Seleną, mėnulio deivę, o Apolonassiejamas su Heliju, saulės dievu.

Asklepijas

Graikų mitologijoje AsklepijasAsklepijusEskulapas (Aσκλήπιος, „įpjauti“) – medicinos ir gydymo dievas, Apolono ir mirtingosiosTesalijos karaliaus duktės (kita vers. nimfos) Koronidės sūnus. Pagal trečiąją versiją Apolono ir Arsinojės sūnus.

Pagal Asklepijo gimimo mitą, Apolonas nužudė nimfą Koronidę už neištikimybę, o kai nimfos palaikai buvo deginami lauže, iš jos įsčiųišėmė kūdikį Asklepiją, kurį vėliau nunešė kentauruiChironui, kad užaugintų jo sūnų.

Asklepijas gimė mirtingas, bet vėliau jam buvo suteiktas nemirtingumas. Asklepijas simbolizuoja gydymą, medicinos meną, tuo tarpu jo duktė Higėja – švarumą ir prevenciją. Kartais jis siejamas su Telesforu, kuris simbolizuoja gyvybinių jėgų atgavimą. Asklepijas su Epionesusilaukė trijų sūnų ir penkių dukterų: Akeso (gydymo deivė), Jaso (gydymo personifikacija), Panacėjos (gydymo deivė), Aglajos(Hefaisto žmona) ir Higėjos (sveikatos, švaros ir sanitarijos deivė), Machaono (vedė armiją iš Tesalijos ir Aitolijos į Trojos karą), Telesforo(atsigavimo po ligos dievas) ir Polidarijo(vedė armiją į Trojos karą kartu su broliu Machaonu).

Jo atributai buvo gaidys ir lazda su apsivijusiomis gyvatėmis. Buvo aukojami gaidžiai, tai minima Platono dialoguose.

Astraja

Graikų mitologijojeAstraja („žvaigždžių mergelė“) – titanidė, Dzeuso ir Temidės dukra. Ji ir jos motina abi buvo teisingumo personifikacijos. Astraja buvo viena iš paskutiniųjų iš nemirtingųjų pasilikusių gyventi tarp žmonių aukso amžiaus metu. Kai žmonija ištvirko, ji iškeliavo į dangų ir ten tapo Mergelės žvaigždynu. Jos svarstyklės tapo irgi šalia esančiu Svarstyklių žvaigždynu.

Atė

Graikų mitologijoje Atė („sugriauti“, „kvailystė“, „apgaulė“) – Dzeuso duktė, proto užtemimo, kliedesio, pažeminimo personifikacija. Šis graikų žodis reiškia veiksmą atliekamą didvyrio, dažniausiai dėl puikybės, kuris priveda prie mirties ar nuopolio.

HomeroIliadoje“ ji minima kaip vyriausia duktė, bet neminima motina. Hera panaudodama savo įtaką prisaikdino Dzeusą, kad tą dieną gimsiąs mirtingasis nuo jo būtų didis valdovas. Hera taip padarė, kad Heraklio gimdymas užsitęsė, o Euristėjus gimė pirmą laiko. Iš įtūžio Dzeusas nusviedė Atę žemyn į Žemę ir uždraudė sugrįžti į Olimpą. Atė klajojo Žemėje sukeldama pražūtį sutiktiems žmonėms.

Atėnė

Atėnė (gr. Ἀθηνᾶ arba Ἀθήνη) – senovės graikų išminties, strategijos ir karo deivė. Vėliau meno, amatų, mokslo globėja. Ji – Dzeuso irHeros duktė. Senovės Romos mitologijoje Atėnės atitikmuo yra Minerva.

Azija

Azija (arba Klimenėgraikų mitologijoje – okeanidė.

Okeano ir Tetijos dukra. Titano Japeto žmona. AtlantoPrometėjoEpimetėjo ir Menotėjo motina.

HesiodasTeogonijoje“ ją vadina Klimenės vardu, o Apolodoras ir Likofronas – Azijos vardu. Manoma, kad Azijos vardas duotas tam, kad jos nepainioti su kita Klimene, Faetono motina nuo Helijo, kuri taip pat buvusi okeanidė.

Pagal Herodotą, Azijos, Prometėjo žmonos (ne motinos), vardu pavadintas Azijos žemynas. Manoma, kad jis tikriausiai tiesiog suklydo, o tikrasis variantas yra tas, kuriame Azija buvo Prometėjo motina. Akusilausas ir Aischilas „Prometėjo pančiuose“ mini, kad Prometėjo žmona buvo Hesionė.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s