Olimpas

Juk sakiau- esu pamišusi dėl mitologijos.

Taigi, čia dėsiu įvairią informaciją apie Graikų ir Romėnų dievybes ;D

Pradėkime nuo Graikijos:

Graikų dievai – senovės graikų garbinti dievai. Jie buvo vaizduojami kaip turintys ypatingų galių ir esantys nemirtingi. Graikų dievai buvo nemirtingi laiko atžvilgiu, nors tarpusavio kovose galėjo būti sužeidžiami ir nužudomi. Jie galėjo transformuoti gyvus padarus, įtakoti žmonėms nepavaldžius dalykus, buvo personifikuotos stichijos, kaip meilė, saulė, kerštas, jūros gelmė ir kt. Buvo tikima, kad dievai valdo kiekvieną gyvenimo sferą. Išskirtinai daug dievų turėjo vandens stichija: Okeanas, upių dievai, nimfos, jūros dievybės, kadangiGraikija – jūrinė valstybė.

Acheloja

Acheloja („nuvejanti skausmą“) – menka mėnulio deivė. Dažnai minima, kad jai aukodavo Dodonos orakule.

Adikija

Adikija graikų mitologijoje – neteisybės ir blogo darymo deivė. Vaizduojama kaip bjauri barbariška moteris su tatuiruota oda. Jai priešinga teisybės deivė Dikė, kuri dažnai vaizduojama mušanti Adikiją vėzdu.

Adefagija – apsirijimo deivė

Adranas

Adranas (gr. Adranus) graikų mitologijoje – dievas, garbintas Sicilijoje[1]. Atliko panašias funkcijas kaip Dzeusas ir Hefaistas, buvo manoma, kad jis gyvena po Etnos ugnikalniu. Pagal Elianą apie tūkstantį šventų šunų buvo laikoma šalia jo šventykloa jo vardo mieste Adrane netoli Etnos kalno. Adranas su nimfa Talija buvo palikų tėvas.

Adonis

Adonis – graikų mitologijos veikėjas, vyriškojo grožio simbolis (panašiai kaip Afroditė – moteriškojo), kilęs iš sirų-finikiečių augalijos (augimo, vegetacijos) dievo.

Graikų mitologijoje Adonis yra grožio dievas ir Afroditės (romėnų – Veneros) mylimasis. Adonis simbolizuoja kasmetinę gyvybės mirtį ir prisikėlimą, tapęs augimo dievu. Susitikimo ir išsiskyrimo su Afrodite dienos būdavo švenčiamos. Moterys sodindavo darželiuose greitai augančias ir vystančias gėles, šitaip pabrėždamos gyvenimo praeinamumą ir mirties sąlygiškumą. Rytų kultūrose Adonio šventės būdavo siejamos su sakraline prostitucija.

Aega

Graikų mitologijoje Aega arba Aeksa („ožka“ arba „vėjo šuoras“) – menka saulės ir naminių gyvulių deivė. Ji buvo Helijo ir Gajos duktė. Mūšio tarp titanų ir Olimpo dievų metu, Gaja paslėpė ją oloje, kad paslėptų jos akinančią šviesą. Kitame mite ji ir jos seserys prižiūrėjoDzeusą. Jos sesuo Amaltėja pakeitė Aegą, žindant Dzeusą.

Aetonas

Aetonas graikų mitologijoje – bado personifikacija. Romėniškas atitikmuo – deivė Famesa. Deivė Demetra Aetoną įdėjo į Erisichtono žarną, taip padarydama jį amžinai alkanu. Erisichtonas buvo nubaustas už tai, kad kirto medžius šventoje giraitėje.

Aigipanas

Aigipanas – vienas iš pusožių būtybių-dievų, vadinamų panais. Jis vaizduojamas pusiau ožiu, pusiau žuvimi. Egzistuoja skirtingi šaltiniai tapatinantis ir skiriantis jį nuo Pano. Pvz., ant vienos iš Atėnų vazų Aigipanas ir Panas vaizduojami kartu[1]. Pagal Gajų Higiną jis buvoDzueso ir Boetidėssūnus[2], pagal kitą šaltinį ožkos ir Dzeuso sūnus[3] . Pagal kitus autorius Aigipanas yra Pano tėvas, kur jis kartu su sūnumi vaizduojami pusiau ožiu, pusiau žuvimi[4] Padėjo Dzeusui po kovos su titanais netekusiam sausgyslių, grąžindamas kartu suHermiu pavogtas rankų ir kojų sausgysles. Už tai dievų karalius jį apdovanojo įkėlęs į dangų kaip Ožiaragio žvaigždyną[1].

Aidos

Aidos (Aedos, Aida, Aeda) graikų mitologijoje – kuklumo ir pagarbos deivė, Prometėjo duktė. Ji buvo artima deivės Nemezidės palydovė. Aidos buvo pagarbos ar gėdos teigiama savybė, sulaikanti žmones nuo blogo darymo.

Agatodemonas

Agatodemonas arba Agatos Daimon (Demonas) (arba Agatodaimonas) („gera dvasia“) graikų mitologijoje – žemdirbystės, sveikatos, sėkmės, išminties dievas. Egzistavo paprotys išgerti ar išpilti truputį vyno jo garbei valgant kiekvieną patiekalą. Jis buvo Tichės Agatos (vėliau Agata) vyras arba palydovas. Mene Agatodemonas vaizduojamas kaip gyvatė arba jaunuolis, vienoje rankoje nešantisKornukopiją, o kitoje – dubenį, su aguona, užkišta už vienos ir kviečiu už kitos ausies. Agatodemonas vėliau tapo geros sėkmės demonu, ypač maisto ir gėrimų pertekliaus.

Agdisis

Pasak graikų mito, stipriai paveikto Rytų įtakos, Dzeusas persekiojo deivę Kibelę, tačiau ši pasivertė uola, bet, nepaisant to, buvo išprievartauta. Taip atsirado hermafroditinė būtybė Agdistis.

Kita versija tvirtina, kad Agdistis gimė, kai ant žemės nukrito Dzeuso sėkla, jam susijaudinus, kai jį atstūmė nežinoma deivė. Tokiu būdu Dzeusas apvaisino uolą (žemę) arba deivę Gaja. Vienaip ar kitaip rezultatas buvo Agdistis, galingas hermofroditinis demonas. Jo prigimtis buvo chaotiška, jis buvo nei geras, nei blogas, bet ir nesuvaldomas. Agdistis turėjo visas kūrimo galias ir puikiai jas išmanė. Jis visiems kenkė, niokodamas aplinką pagal savo užgaidas.

Dievai nusprendė, kad tam turi būti padarytas galas. Dionisas nugirdė jį paversdamas šaltinio vandenį vynu, ir jis užmigo. Jis surišo vyriškus lyties organus prie jo rankų ir kojų, ir sujaudino jį, tada Agdistis atsibudo ir nusiplėšė savo genitalijas. Ten, kur ant žemės nukrito jo kraujas, išdygo migdolų medis.

Netekęs savo vyriškų lyties organų, Agdistis tapo moteriška dievybe Kibele.

Aglaja

Graikų mitologijoje Aglajos („nepakartojama“, „švytinčioji“) vardu buvo keli personažai.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s